Patarimai, norintiems natūralų maistą užsiauginti patiems

Patarimai, norintiems natūralų maistą užsiauginti patiems

Turbūt tik labai nedidelei žmonių daliai niekada gyvenime neteko liesti žemės, ko nors į ją sodinti ar jos laistyti. Nors daugeliui tai vis dar atrodo kaip senų ar bent jau vidutinio amžiaus žmonių užsiėmimas, šiandien, populiarėjant ekologijai tai ryžtasi išbandyti ne vienas jaunas žmogus.

Natūrinis žemės ūkis, žemdirbystė ar ūkininkavimas – galbūt tai yra kraštutinumai, viliojantys tikrai ne visus, tačiau pasisodinti ir prižiūrėti prieskonines žoleles vazonėlyje ant palangės arba kelias gėles balkone gali visi. Tai – nei sudėtinga, nei reikalauja daug laiko. Visgi, jei norite būti ta nedidelė dalis asmenų, degančių entuziazmu išbandyti tikro jaunojo ūkininko kasdienybę ir atsistoti į jų batus (o galbūt geriau sakyti – botus), atsiminkite keletą dalykų.

Anksčiau žmonėms žemė duodavo labai didelę maisto dalį: vaisiai, daržovės, šakniavaisiai buvo valgomi švieži, konservuojami arba naudojami kaip pašarai gyvuliams. Dabar pastaroji situacija pasitaiko gana retai. Kita vertus, ir žmonėms nereikia taip sunkiai dirbti – įvairias užduotis dabar paprasčiau ir kartais net lengviau atlieka moderni technika. Pas asmenims, kurie turi nuosavą namą, sodo namelį, sodybą ar pirtį yra žoliapjovė, elektrinis pjūklas, pas „rimtesnius“ ūkininkus galima rasti traktorių, kultivatorių ar net kombainą. Tiesa, šiandien žemdirbystė neapsieina ir be cheminių preparatų, pavyzdžiui, pesticidų, trąšų ir pan. Šie dažnai auginamus maisto produktus padaro ne tokius skanius, pakeičia natūralų skonį, prideda arba, priešingai, atima saldumą.

Jei svarbu ekologija, o prekybos centre kaip pametęs galvą ieškote visiškai natūralių produktų, reikėtų liautis desperatiškai kabintis į ekologiją – visiškai grynos jos nerasite niekur, nebent patys viską auginsite.

Auginantiems vaisius, daržoves, grūdines kultūras ir jas apdirbant savo namuose būsite tikri dėl jų sudėties. Tokiu atveju jums nekils klausimas, ar valgote sveikus, maistingus produktus ir kiek saldiklių ar kitų nenatūralių priedų jame yra. Aišku, tai pasiekiama tik sunkiu darbu, mat viską – sėją, priežiūrą, laistymą, derlių, apdirbimą – reikia kruopščiai planuoti ir atlikti laiku. Tačiau, mūsų seneliai ir proseneliai įrodė, kad net ir daug pastangų bei laiko reikalaujantis darbas įmanomas.

Taigi, nuo ko pradėti?

1. Pirmiausiai, apdirbkite žemę. Jeigu ruošiatės naudoti didelį žemės plotą, išsinuomokite specialią techniką. Dabar tokią paslaugą teikia ne viena įmonė. Labai svarbu nuo žemės paviršiaus pašalinti žolę, antraip arti bus labai sunku. Geriausias metas žemei ruošti yra ruduo, kai dirvožemis yra šlapias, minkštas dėl dažno lietaus. Arimui geriausiai tinka nedideli traktoriukai.
2. Atėjus pavasariui žemei irgi reikia skirti dėmesio – laukia kultūvavimo, lyginimo, sodinimo darbai. Jeigu žemę sutvarkėte ir paruošėte sodinimui pirmą kartą, didelių vilčių, kad sulauksite gausaus derliaus, geriau nekurkite.
3. Sodinkite augalus, daržoves, vaisius, vaiskrūmius ir kita pagal specialistų rekomendacijas. Po sodinimo nepamirškite jų reguliariai palaistyti ar patręšti.

Po pagrindinių atliktų darbų jau jūsų reikalas, ką daryti su užaugintais maisto produktais ar augalais. Tačiau viena bus aišku – jie bus sveiki, didelio jūsų darbo vaisius.