Ar žinai, kas yra sinchroninis vertimas?

Ar žinai, kas yra sinchroninis vertimas?

Ar kada lankėtės spektaklyje, vykstančiame su tiesioginiu vertimu žiūrovams? O galbūt esate girdėję, kaip vyksta tarptautinės konferencijos? Ne? O ar žinote, ką reiškia žodžių junginys sinchroninis vertimas? Visi šie ką tik išvardyti klausimai yra tarpusavyje susiję, o mes šįkart papasakosime, kas juos sieja.

Kas tai yra ir kam tai reikalinga?

Tikėtina, kad su sinchroniniu vertimu kasdien nesusiduriate. Šis metodas laikomas vienu iš naujesnių, be to reikalauja daugiau kalbinių žinių ir praktikos nei rašytinio vertimo gebėjimų. Tokie vertimai susiformavo ne taip ir seniai, maždaug po Antrojo pasaulinio karo, kada reikėjo versti įvairius teismų liudijimus. Versti čia ir dabar. Tokie sinchroniniai vertimai Vilniuje šiandien vykdomi vis dažniau.

Taigi šio vertimo pagrindinis išskirtinimuas – vertimas vyksta esamuoju laiku, vadinasi papildomai nekainuoja jokio laiko, o vertėjai dirba darydami du darbus vienu metu – klausydami ir kalbėdami. Kitaip tariant, tai ką išgirsta, atkartoja kita kalba, perteikiant ne tik pagrindinę mintį, bet ir visą pranešimo turinį bei pranešėjo balso intonacijas.

Sinchroniniu vertimu dažnai naudojamasi konferencijose, kuriose susirenka labai įvairi publika, kitaip tariant – įvairiakalbė. Jei konferencijoje kalbama, pavyzdžiui, norvegų kalba, tikėtina, kad ne visi dalyviai ją supranta. O sinchroninio vertimo pagalba šis trūkumas ištaisomas.

Kaip tai vyksta?

Sinchroniniai vertimai Vilniuje, Kaune dažniausiai pasitelkiami būtent per kultūrinius renginius, siekiant įtraukti visus visuomenės narius. Jo vykdymas nėra toks sudėtingas kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Šiam metodui pasitelkiami du vertėjai, kurie dirba specialiose uždarose kabinose, nuo bendros patalpos atskirtose stikline siena (dažniausiai nepermatoma ar veidrodine). Iš vidinės pusės jie mato visą auditoriją bei kalbėtojus, todėl gali suprasti kokias jie emocijas perteikia. Visi konferencijos pranešėjai (ši situacija gali būti pritaikyta ir teatrui) kalba į mikrofonus, o vertėjai juos girdi savo ausinėse. Tuo pačiu jie verčia pranešėjų kalbas naudodamiesi savo mikrofonais, o juos girdi klausytojai, turintys ausines.

Kadangi šis metodas iš vertėjų reikalauja itin didelio atidumo bei milžiniškos dėmesio koncentracijos, vertėjai keičiasi tarpusavyje kas 10-30 minučių, kad nepervargtų ir galėtų truputį pailsėti. Konferencijos klausytojai ar spektaklio žiūrovai gali laisvai pasirinkti kalbą, kuria norėtų girdėti pranešimus ar personažų tekstus – viskas, ko reikia, tai pasirinkti jiems atitinkamą kanalą. Tai patogus metodas, vis dažniau pritaikomas ir kitose srityse.

Jei kartais buvote teatre su tiesioginiu vertimu žiūrovams, bet niekaip nesipratote, kur tas vertimas, manome, kad dabar jau žinote. Viskas vyksta tik žiūrovų bei klausytojų ausyse, tad vertimas neblaško tų, kurie kalbą supranta.