Ar tikrai ekstravertams taip reikia žmonių?

Ar tikrai ekstravertams taip reikia žmonių?

Sakoma, kad pasaulyje egzistuoja du žmonių tipai: ekstravertai ir intravertai. Ekstravertai bendraujantys, visada apsupti žmonių būrio, kompanijos sielos, negalintys nešnekėti. Intravertai ramesni – mėgstantys laiką leisti vieni, su savimi ir savo mintimis. Galima pastebėti, kad ekstravertai atrodo, tarsi gauna energijos iš kitų žmonių, bendraudami pasikrauna, o intravertai – atvirkščiai- nuo žmonių ir nuolatinio bendravimo pavargsta bei jaučiasi išsekę. Atrodo, visi žmonės kaip žmonės, tačiau vienas tipas moka skirti laiko sau, o kiti verčiau visą save atiduos kitiems. Tad šįkart – apie ekstravertus. Ko iš tiesų jiems reikia ir ką daugelis jų pamiršta?

„Negaliu be žmonių“

Ilgą laiką psichologai stebėjo ekstravertais ir intravertais save laikiusių žmonių gyvenimą. Na, gal ir ne nuolat, tačiau buvo galima nesunkiai susidaryti bendrą vaizdą. Su intravertais atrodo viskas aišku – jie gal šiek ir paslaptingi, uždaresni, tačiau tuo pačiu puikiai žino, ko jiems reikia. Tuo tarpu ekstravertai dažniausiai teigia, kad jie negali gyventi vieni – jie nemėgsta būti vieni ir viskas, ko jiems reikia – tai žmonės.

Lyginamas buvo labai paprastas atvejis – gimtadieniai. Ekstravertai šia proga dažnai naudojasi sodybos nuoma, prisikviečia draugų ir artimųjų ir linksmai užvenčia. Tuo tarpu intravertai liks su pačiais artimiausiais žmonėmis, o nuomotis sodybą jiems neatrodo pirmos būtinybės reikalas. Ekstravertai dažnai teigia, kad žmonės jiems suteikia energijos ir jėgų. Pats bendravimas ir galimybė juoktis, kalbėtis ir dalytis. Jiems svarbiausia – galimybė dalytis idėjomis ir jausmais. Tačiau taip pat pastebima, kad ekstravertai dažnai bijo likti vieni. Nes nemoka leisti laiko su savimi.

Neskiriama laiko sau

Štai ir atkasama pagrindinė ekstravertų problema. Jie sunkiai suvokia, kaip leisti laiką vieniems ir kas yra tas laikas sau. Sodybos nuoma jiems asocijuojasi su baliais ir festivaliais, tačiau likti vieni joje kuriam laikui jie nedrįstų. Štai, intravertai mielai iškeliautų, kad ir į kalnus. Vieni, keliems mėnesiams. Su knygomis. O ekstravertams tai sunkiai suvokiama. Juk kaip galima likti be žmonių ir sėdėti vienam su savimi?

Iš tiesų, ekstravertams priskiriami žmonės kartais ir nesąmoningai stengiasi save apsupti žmonėmis. Jiems reikia bendravimo, jiems reikia kalbėti, pasakoti, juoktis ir visais įmanomais būdais išvengti vienišumo jausmo. Tačiau buvimas su savimi neturėtų asocijuotis su vienišumu. Tai tiesiog gebėjimas pabūti su savo mintimis, tyloje, surikiuojant visus dalykus į savo vietas ir sudedant visus taškus ant i. Būtent to ekstravertams būtų galima ir vertėtų pasimokyti iš intravertų.

Nors atrodo, kad be žmonių neišeina, nuovargis nuo nuolatinio bendravimo taip pat nėra išvengiamas. Tad mokytis būti su savimi – skaitant knygą, rašant dienoraštį, žiūrint filmą ar tiesiog pietaujant be papildomos kompanijos – reikia išmokti. Kuo anksčiau pradėsite to mokytis, tuo lengviau bus vėliau.